Galatams 4

₁Dar pasakysiu: kol paveldėtojas nepilnametis, jis nieku nesiskiria nuo vergo, nors yra visa ko šeimininkas; ₂jis esti globėjų ir prievaizdų valdžioje iki tėvo nustatyto meto. ₃Taip buvo ir mums: kol buvome nepilnamečiai, turėjome vergauti pasaulio pradmenims. ₄Bet, atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters, pavaldų Įstatymui, ₅kad atpirktų esančius Įstatymo valdžioje ir kad mes įgytume įsūnystę. ₆Taigi jūs esate įsūniai; Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ ₇Tad tu jau nebe vergas, bet įsūnis, o jeigu įsūnis, tai Dievo valia esi ir paveldėtojas.

₈Kitados, dar nepažindami Dievo, jūs vergavote dievams, kurie iš tikro jokie dievai. ₉Bet dabar, pažinę Dievą arba, geriau sakant, Dievo pažinti, kaipgi jūs galite grįžti prie menkų ir vargingų pradmenų, kuriems ir vėl norite vergauti?! ₁₀Jūs laikotės dienų, mėnesių, laikotarpių, metų... ₁₁Aš tikrai baiminuosi dėl jūsų: kad kartais nebūčiau veltui triūsęs jūsų labui.

₁₂Tapkite tokie kaip aš, nes ir aš esu tapęs toks kaip jūs. Maldauju jus, broliai! Jūs nesate manęs įžeidę. ₁₃Jūs žinote, kad pirmą kartą jums paskelbiau gerąją naujieną sirgdamas. ₁₄Mano kūno negalia buvo jums išmėginimas, bet jūs jo nepaniekinote ir neatmetėte, o mane priėmėte kaip Dievo pasiuntinį, kaip patį Kristų Jėzų. ₁₅Kurgi dabar tas jūsų džiaugsmingasis priėmimas? Juk aš galiu paliudyti, kad įmanydami jūs būtumėte išsilupę akis ir atidavę man. ₁₆Nejau tapau jūsų priešu, kalbėdamas jums tiesą?!

₁₇Anie jus vilioja ne kilniais sumetimais. Jie norėtų jus atitraukti, kad prisirištumėte prie jų. ₁₈Gražu patirti taurų prisirišimą visada, o ne vien kai esu pas jus, ₁₉mano vaikeliai, kuriuos aš ir vėl su skausmu gimdau, kol jumyse išryškės Kristaus atvaizdas. ₂₀Aš norėčiau būti dabar pas jus, kad žinočiau, kaip prabilti, nes neišmanau, ką man su jumis daryti.

₂₁Pasakykite man jūs, norintys būti Įstatymo valdžioje, ar negirdite Įstatymo? ₂₂Juk parašyta, kad Abraomas turėjo du sūnus: vieną iš vergės, kitą iš laisvosios. ₂₃Bet vergės sūnus buvo gimęs pagal kūną, o laisvosios – dėl pažado. ₂₄Tai pasakyta perkeltine prasme: tiedvi moterys – tai dvi Sandoros. Viena prie Sinajaus kalno sudaryta, gimdanti vergystei; ją reiškia Hagara. ₂₅Hagara – tai Sinajaus kalnas Arabijoje; ji atitinka dabartinę Jeruzalę, nes šioji vergauja su savo vaikais. ₂₆Bet aukštybių Jeruzalė laisva, ir ji yra mūsų motina, ₂₇nes parašyta:

₂₈Jūs, broliai, esate pažado vaikai nelyginant Izaokas. ₂₉Bet kaip tada gimusis pagal kūną persekiojo gimusį pagal dvasią, taip ir dabar. ₃₀O ką gi sako Raštas? – Išvaryk vergę ir jos sūnų, nes vergės sūnus negaus palikimo kartu su laisvosios sūnumi. ₃₁Štai kodėl, broliai, mes esame ne vergės vaikai, bet laisvosios.